Open/Close Menu Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija

Mokslininkai iš Australijos nustatė, kad netgi nedideli alkoholio vartojimo kiekiai didina prieširdžių virpėjimo riziką. Vakarų šalyse dažnai alkoholis vartojamas, nes manoma, kad nedideli kiekiai apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žmonės dažnai nesusimąsto, kad net ir mažais kiekiais vartodami alkoholį didina ritmo sutrikimų riziką. Mokslinėje literatūroje yra gerai žinomas “savaitgalinis sindromas” (angl. “holiday heart syndrome”), kai alkoholis vartojamas tik savaitgaliais ir to pasekoje po gausaus alkoholio vartojimo atsiranda ritmo sutrikimai (dažniausiai prieširdžių virpėjimas). Ritmo sutrikimai gali atsirasti iškart per daug suvartojus alkoholio arba praėjus 12 – 36 valandoms. Ritmo sutrikimai dažniausiai 24 valandų bėgyje pranyksta, tačiau ir toliau panašiai savaitgaliais vartojant alkoholį (angl. “binge drinking”), 26% žmonių ritmo sutrikimai metų bėgyje kartojasi.
Kaip bebūtų, daugiau nei 100 atliktų tyrimų nustatyta, kad nedidelis ar vidutinis alkoholio vartojimas iki 7 standartinių alkoholio vienetų per savaitę moterims ir 14 standartinių alkoholio vienetų per savaitę vyrams (1 standartinį alkoholio vienetą sudaro 12 g alkoholio, kas atitinka 0,33 l gėrimo alaus arba viena 60 ml vyno taurė) sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau prieširdžių virpėjimui ši taisyklė negalioja.
Jau seniai buvo žinoma, kad gausus pastovus alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių prieširdžių virpėjimo rizikos faktorių, didesnis nei hipertenzija ar nutukimas. O prieširdžių virpėjimas savo ruožtu didina galvos insulto riziką.

graph

Parengė: gyd. Kardiologas R. Šerpytis.

Išnaša:

Voskoboinik A, Prabhu S, Ling L-H, Kalman JM, Kistler PM. Alcohol and Atrial Fibrillation: A Sobering Review. Journal of the American College of Cardiology. 2016;68(23):2567-2576. doi:10.1016/j.jacc.2016.08.074.

© 2016 - CARDEM